Parodos Jeruzalė

2019 metais pirmą kartą buvo paskelbtas Rusų metraštis – brangus istorinis šaltinis, nušviečiantis daugelį Rusijos ir pasaulio istorijos įvykių. Ypač jame pateikiamas išsamus XVI amžiaus piligriminių kelionių aprašymas į Jeruzalę.
Dėmesingas šio aprašymo skaitymas leidžia prieiti prie netikėtos išvados: šiuolaikinis mums pažįstamas miestas Jeruzalė – tai visai ne tas Jeruzalė, į kurį vyko piligrimai XVI amžiuje. Piligrimų Jeruzalė buvo maždaug šimto kilometrų šiaurės rytų kryptimi nuo dabartinio Jeruzalės. Šiandien ji yra Jordanijoje ir vadinama „Džaraš“ – šiek tiek pakeistas Jeruzalės pavadinimas. Kai europiečiai XIX amžiuje ieškojo Jeruzalės, jie suklydo, nepasiekė to vietos, kurios ieškojo, ir sustojo vidury kelio. Viena iš šios klaidos priežasčių buvo ta, kad XVII amžiuje piligrimų Jeruzalė buvo padengta potvyniu ir užkasta po keturių metrų dirvožemio sluoksniu. Ją iškasti pavyko tik XX amžiuje.
Antras stebinantis aplinkybės, atsiskleidžiančios tyrinėjant Jeruzalę-Džarašą, pasirodė esąs tai, kad tai buvo ne tikrasis, o PARODOS JERUZALES, tyčia sukurtas tam, kad nukreipti ten piligrimų srautus. Religinio turizmo idėja, pasirodo, pirmą kartą atsirado ne šiandien, o dar XVI amžiaus pradžioje. Parodos Jeruzalėje per vieną-dvi dienas toje pačioje vietoje piligrimams buvo rodoma dešimtys garsiausių senovės ir naujųjų testamentų šventųjų. Iš piligrimų buvo imami pinigai, ir ne maži.