Visuotinė pasaulio tapybos istorija

Tapybos istorija, kuri tęsiasi tūkstančius metų, neatskiriama nuo civilizacijos raidos istorijos. Tapyba – tai amžinas tobulos formos, besislepiančios pasaulyje, paieška, kurioje atsispindi pats žmogus, su visais savo privalumais ir silpnybėmis. Monumentalus visame pasaulyje žinomo vokiečių meno tyrinėtojo, Breslau (Vroclavo) universiteto meno istorijos profesoriaus, Miuncheno Valstybinio grafikos muziejaus direktoriaus Richardo Muterio (1860-1909), pasiekimas, kuris surinko išties milžinišką medžiagą apie vaizduojamąjį meną pasaulio šalyse, yra galimybė iš naujo patirti labiausiai jaudinančius ir įsimintinus amžino žmogaus judėjimo link idealo momentus.
Richardo Muterio knyga, išleista 1894 m., per kelis mėnesius išplito ir sukėlė tikrą visuomeninę audrą. Perskaitę publika sprendimą padarė taip: "Muteris įkalė paskutinį vinį į mirusio akademizmo ir sąlyginio realizmo karstą" (D. V. Filosofovas). Knyga tapo blizgančiu triumfu, kokio tik galima tikėtis moksliniam rašytojui: jo knyga buvo pripažinta pirmuoju darbu, kuriame devynioliktame amžiuje novatorių paieškos buvo įvertintos deramai. Muterio knyga laikoma lūžio tašku ne tik meno literatūros istorijoje, ji žymi naujos istorijos pradžią, susijusią su menine kūryba kaip pažinimo ir pasaulio transformavimo būdu.