Namas, kur gyvena pabaisa

Vila ant uolos, paslėpta nuo žmonių akių, kur žydi rožės ir žūsta tarnaitės – ideali prieglobstis tam, kas bėga nuo savo atspindžio ir nedrįsta ištarti savo vardo garsiai. Elira gauna padėjėjos ekonomės vietą uždarame dvaro, apgaubtame rūko ir gąsdinančių gandų. Sakoma, kad lordas Edselis, pražudęs tris nuotakas, – prakeikta pabaisa, kuri niekada nenusiima sidabrinės kaukės. Tačiau po ja jis slepia ne tik sužalotą veidą, bet ir sužeistą sielą. Netrukus tarp dviejų iškrypėlių kyla traukos jausmas – pavojingas, draudžiamas, stipresnis už baimę ir sveiką protą. Elira netiki gandais, kol dvare viena po kitos nepradeda žūti tarnaitės. Be to, žandarai randa įrodymų, siejančių su mirtimis tiek dvaro šeimininką, tiek jo naują padėjėją. Kas medžioja tarnaites? Kodėl Eliros ir Edselio daiktai randami nusikaltimų vietose? Ir svarbiausia — ar du žmonės su tamsia praeitimi gali pasitikėti vienas kitu, kai kiekvienas iš jų gali būti kaltas?