Škotijos mitai

Vienas iš pagrindinių knygos sluoksnių susijęs su škotų supratimu apie antgamtinį pasaulį. Sid — anapusinis kraštas, kuris keltų tradicijoje buvo siejamas su magiškais padarais ir žmonėms paslėptomis vietomis. Prie upių ir ežerų galima sutikti kelpius — vandens dvasias, kurios įgauna gražių arklių pavidalą ir vilioja žmones į vandenį. Senų pilių griuvėsiuose, pagal legendas, gyvena raudonieji kepuriai — baisūs padarai, kurių susitikimas žada pavojų. Atkakliai nagrinėjama ben-nighe — paslaptinga skalbėja prie upelio, kurios pasirodymas buvo laikomas blogu ženklu. Knyga paaiškina, kuo šis škotų tikėjimų personažas skiriasi nuo airiškos banšės — dvasios, susijusios su mirties pranašavimu. Šalia tautos mitologijos atsiranda krikščioniškos legendos. Tarp jų — šventojo Kolumbos istorija, kurios gyvenime minimas pabaisa iš Neso upės, ir šventojo Mungo, Glazgo globėjo, kurio vardas gerai žinomas Hario Poterio istorijų gerbėjams. Dar viena tema susijusi su Jokūbu VI Škotų — karaliumi, kuris ypač domėjosi demonologija ir burtų sampratomis.