Gyvybės himnas. Jiems turėtų būti gėda

Po to, kai paaiškėjo, kad Peliko vyras beveik dešimt metų slapta ją prievartavo ir į tai įtraukė kitus vyrus, ji sugebėjo paversti asmeninę tragediją milijonų balsu.

Gisèle Peliko — prancūzė, kurios istorija sulaukė pasaulinio atgarsio po vieno iš garsiausių teismo procesų dėl seksualizuoto smurto. Sužinojusi baisią tiesą, ji nusprendė atsisakyti anonimiškumo teisme — kad moterys, kurios taip pat susiduria su smurtu, galėtų rasti paramą jos istorijoje.

Gisèle Peliko žodžiai, kad gėda turėtų būti ne aukoms, o prievartautojams, tapo šūkiu tiems, kurie kovoja už dignitetą ir teisingumą. Memuaruose ji pirmą kartą išsamiai pasakoja apie savo gyvenimą — ir šis gyvenimas nesusiveda į tragediją: Peliko kalba apie savo vaikystę, pirmąją meilę, šeimą, aprašo, kaip atsigavo po išgyventų patirčių ir kaip grąžino sau save.

Peliko drąsa buvo įvertinta. Ji pateko į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą pagal Time žurnalą, buvo paskelbta metų moterimi pagal The Independent ir apdovanota Garbės legiono ordinu, aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu.