Aš prisipažįstu

«Aš prisipažįstu» — Katalonijos rašytojo Žaume Cabre romanas: didelis kūrinys, kuris tvirtai įsiliejo į šiuolaikinės Europos literatūros kanoną. Knyga apdovanota daugybe prestižinių Ispanijos premijų, išversta į daugiau nei 20 kalbų, o jos tiražas artėja prie milijono egzempliorių. Jau pusantrų dešimtmečių romanas išlieka svarbiausių kūrinių, kuriuos privaloma perskaityti, sąrašuose.
Pasakojimo centre — Adrià Ardevol, muzikantas, poliglotas ir meno žinovas, kuris, numatydamas atminties praradimą, iš naujo gyvena savo gyvenimą. Per jo atminties prizmę atsiskleidžia sudėtingi šeimos santykiai: švelni auklės Lolos globa, pragmatiškos motinos atsiribojimas, paslaptinga išsilavinusio tėvo likimas. Svarbų vaidmenį siužete atlieka tėvo antikvarinė parduotuvė ir jos pagrindinis lobis — senovinė smuiko, pagaminto kremonų meistro Storioni, su kuria susijusi senos nusikaltimo šešėlis.
Pasakojimas išeina už herojaus asmeninės istorijos ribų: siužeto gijos tęsiasi gilyn į amžius — į Katalonijos vienuolyną San‑Pere del Burgal. Smuiko garsai įgauna beveik magišką galią, keisdami žmonių likimus. Taip asmeninė drama persipina su istorijos paslaptimis, o asmeninė atmintis — su kolektyvine.
Romanas kelia fundamentalius klausimus: apie blogio prigimtį, meilės trapumą, atminties patikimumą, žmogaus fantazijos šaltinius ir pasitikėjimą kitais. Tai daugiasluoksnis pasakojimas, kuriame detektyvinė intriga kaimynauja su filosofiniais apmąstymais, o istorinė linija — su giliu psichologizmu.