Gorgona

Pasidažiau plaukus. Įgudusia piratinė maniera užsirišau juodą šalį. Nupiešiau ryškias lūpas, dideles ir per daug raudonas. Tarp dukros šlamšto radau apvalius akinius auksinėje rėmelėje. Stiklai buvo drastiškai rožinės spalvos. Pamojavau savo atvaizdui. Nežinoma moteris veidrodyje atsakė: "Nepastebėjai? Aš Ida, - pasišaipė ji. - Ida. Aš sugrįžau".

Mano praeities gyvenime buvo įvykis, kurį kankinantis mėginau ištrinti iš atminties, tačiau jis reikalavo atpildo. Bandžiau jį nuslopinti, užgniaužti, atstumti. Dėl to jis mane sutraiškė, mane senąją. Jos vietoje netikėtai pasirodė Ida…