Apie senelį Ignatą, vilką Evstifeyką ir ožį Kosių Mikititį

Šiokių pasakų skaitymas iš Jurijaus Kovalio – ryškiausio, įvairiapusio talento žmogaus – yra didžiulė malonė. Rašytojo kalba – tai tikras lingvistinis stebuklas. Pasakos puikios tiek savo neįprastais siužetais, tiek humoru, tiek neprilygstamais dialogais.

„Pasakoje apie senelį Ignatą ir vilką Evstifeyką“ pasakojama apie alkaną vilką. Norėjo jis suvalgyti senutę, bet seneliui buvo gaila jos. Vietoj senutės vilkas pirmiausia gavo katę, tada šuniuką, avytę ir karvutę. Galiausiai, įsivėlęs Evstifeyka suvalgė patį senelį. Senelis ir jo augintiniai organizavo vilko pilve vakhānalią – šoko ir rėkė. Jie išplėšė vilko pilvą ir išėjo į lauką, tiesiai į senutės glėbį. O Evstifeyka paprašė tvirtų siūlų, kad užsiūtų plyšusį pilvą. Siūlus jam davė, jis užsiuvo pilvą ir nuėjo į mišką.