Sveiki atvykę į niekur

«Sveiki atvykę į niekur» — psichologinis trileris apie pabėgimą nuo smurto, kaltės ir gyvenimo, kuris tapo nepakeliamas. Knygoje Adivos Geffen šiuolaikinis Izraelis pateikiamas ne kaip atvirukų vaizdas, o kaip nerimo erdvė, keliai, laikini prieglaudos ir retos atramos taškai. Vienas iš tokių taškų — Jeruchamas, mažytis miestelis dykumoje, į kurį plūsta žmonės su sunkia praeitimi ir viltimi bent akimirkai atsidusti. Čia svarbūs ne išoriniai efektai, o vidinė herojų būsena: baimė, izoliacija, gėda, priėmimo poreikis ir bandymas vėl pajusti žemę po kojomis.

Ruth bėga nuo vyro, kuris kontroliavo kiekvieną jos žingsnį ir paversdavo santuoką baudimų sistema. Ji keičia vieną prieglaudą po kitos ir stengiasi nesileisti surasta, kol kelias neveda jos į Jeruchamą. Tuo pat metu Uri bėga nuo savo sugriautos gyvenimo: jį persekioja kaltė, praradimas ir šeimyninių santykių žlugimas. Jų linijos eina šalia, bet nekartojasi: viena sukasi aplink pabėgimą nuo smurto, kita — aplink bandymą gyventi po asmeninės katastrofos. Šiame fone mažas dykumos miestelis tampa vieta, kur galima ne tik pasislėpti, bet ir patikrinti, ar įmanoma sugrįžti prie savęs.

• Ruth — moteris, kuri išoriškai gyveno gerovėje, bet viduje seniai buvo įstrigusi spąstuose. Jos pabėgimas — ne desperacijos aktas vienai dienai, o sunki kelionė per baimę, priklausomybę ir įpratimą paklusti.
• Shuka — sėkmingas oftalmologas ir Ruth vyras. Po gerovės fasadu slepiasi griežtas kontrolės ir smurto mechanizmas, dėl kurio ir prasideda pabėgimas.
• Uri — vyras, sulaužytas kaltės jausmo po sūnaus žūties, žmonos neištikimybės ir įprasto gyvenimo žlugimo. Jo kelias į Jeruchamą susijęs ne su persekiojimu, o su bandymu išgyventi praradimą ir rasti atramą.

Romanas tiks skaitytojams, kuriems svarbi psichologinė proza, šeimos drama ir įtemptas siužetas be perteklinių sensacijų. Pagal Izraelio kontekstą ir dėmesį būsimai personažų gyvenimo vidinei sričiai jį galima padėti šalia Dinos Rubinos knygų, o pagal traumų ir šeimos smurto temą — su proza, kur svarbiausia ne tyrimas, o išgyvenimo kaina. Tekste susijungia keletas stiprių temų: smurtas, kaltė, praradimas, gėda, teisė į naują startą ir bendruomenės vaidmuo, kuris padeda žmogui neišnykti savo praeityje.

Veiksmas vyksta šiuolaikiniame Izraelyje, todėl vieta čia nėra fonas, o svarbi istorijos dalis: keliai, prieglaudos ir dykumos Jeruchamas veikia ritmo ir vykstančio suvokimo prasme. Pasakojimas dėliojamas pagal dvi lygiagrečias siužeto linijas. Tekste aptinkamos sunkios temos: šeimos smurtas, psichologinis smurtas, vaiko mirtis, neištikimybė, šeimos trauma. Tačiau skaitymas nereikalauja specialių žinių: akcentuojama emocinė tikroviškumas, dinamika ir herojų patirtys.