Mes, auksinių kasyklų vaikai

Kiemo karai, nevaikiška žiaurumas, sudužę lūkesčiai – tokia vaikystė berniukų iš Čertogų, mirštančio kalnakasybos miestelio. Jie žino, kad pasaulis nesiskirsto į juodą ir baltą, gerą ir blogą: likimas jiems padovanojo tik niekuo neišsiskiriantį betoninį pilką. Jų likimas – augti, nežinant geresnio gyvenimo, tik vienam iš jų pasitaiko šansas ištrūkti iš skurdo. Ir tada tie, su kuriais vakar jis stovėjo petys į petį, apsisuks prieš jį ir jo naujus draugus. Tai taps tik ilgalaikės priešpriešos pradžia, kur susikaus ištikimybė ir meilė, pareiga ir jausmai. Sveiki atvykę į Čertogus, alkanių žiurkių, verdančių drabužių ir šiukšlių rojų.