Bukanierės

1870 metais penkios jaunos ir turtingos amerikietės – Nen, Končita, Džini, Lizzi ir Meibl – išvyksta į Londoną, kad užkariautų aukštuosius sluoksnius. Jaunoji Končita išteka už anglų lordo Richardo, ir po prabangių vestuvių jis kviečia jos drauges – Nen, Džini, Lizzi ir Meibl – gyventi Londone ir dalyvauti debiutantų balle. Tačiau gyvenimas Senajame pasaulyje pasirodo ne toks paprastas: jų laisvamaniškumas ir naujovės dvasia nepatinka pasipūtusiems anglikams. Tarp herojų kyla sudėtingi santykiai, intrigų ir kova už nepriklausomybę visuomenėje, kur moterys tik pradeda atgauti savo teises. Progressyvus romano autorius Edis Vortonas daugeliu atžvilgių pranoko savo laiką, parodantis dviejų kultūrų kryžkelę: amerikietišką laisvę ir naujovę su įsitvirtinusiomis britų aristokratijos tradicijomis. Herojų likimuose atsiskleidžia kultūrų konfliktas, socialinė nelygybė ir apribojimai, kuriuos visuomenė taiko to laikmečio moterims. Tai istorija apie užaugimą, savęs paiešką ir meilę, kurioje susipina asmeniniai ambicijos ir visuomenės lūkesčiai. Autorė mirė 1937 m., romaną "Bukanierės" ji baigė 29 skyriuje, palikdama siužeto užrašus, leidžiančius suprasti, kaip susiklostė penkių herojų likimai. Praėjus beveik 60 metų, remiantis likusiais užrašais, romaną baigė literatūros kritikas, rašytoja Merion Meinvarin (1922-2015).