Mediniai arkliai

Fedoras Aleksandrovičius Abramovas (1920–1983) – vienas žinomiausių XX amžiaus rusų rašytojų, vadinamosios „kaimo prozos“ atstovas – populiaraus 1960–1980-aisiais literatūrinio judėjimo sovietinėje literatūroje. Sėkmę Fedorui Abramovui atnešė 1958 metais paskelbtas jo debiutinis romanas „Broliai ir seserys“, pasakojantis apie gyvenimą pinėžų senųjų tikėjimų kaime Didžiojo Tėvynės karo metu. Rašytojas dažnai keliaudavo po Rusiją ir niekada neprarado ryšio su savo gimtine, kuriai skyrė savo kūrybą – įskaitant apsakymus ir novelas, sujungtas šioje leidinyje: „Mediniai arkliai“, „Pelagėja“ ir „Alka“ (savo rūšies trilogija apie rusų moteris), „Be tėvo“, „Mamoniša“, „Gyveno buvo semužka“ ir kitas. Pagrindinė Abramovo mintis, skambanti kiekviename jo kūrinyje, – gimtojo namo svarba kaip pirmosios žmogaus būties šaltinis. Ir mūsų laikais skaitytojai mėgsta Fedoro Abramovo apsakymus ir noveles už dėmesį pačių įprastų žmonių likimams, jų kasdienėms rūpesčiams, liūdesiams ir džiaugsmams.