Laukiu tavęs bežemės stotyje

Tai įvyksta saulėtomis dienomis, kai debesų neturinti dangaus mėlyna spalva nusidažo saulėlydžio spalvomis. Jei atsisėsi ant susirinkimų suolelio ir nuoširdžiai pagalvosi apie tą, su kuo norėtum susitikti, tas žmogus atvyks saulėlydžio traukiniu.
Kiekvienas iš mūsų turi žmogų, kurio niekada daugiau nematys, nors to labiausiai norėtųsi pasaulyje. Mama. Tėtis. Brolis arba sesuo. Senas draugas. Pirmoji meilė. Kas pasikeistų, jei turėtume galimybę su jais pasikalbėti paskutinį kartą?

Šis romanas novelėse pasakos apie tokias skirtingas meilės, netekties, sielvarto ir atleidimo puses. Apie šeimų tragedijas ir kasdienio gyvenimo dramas. Apie vaikus, tėvus, mylimuosius ir draugus. Po vienu viršeliu surinkti pasakojimai apie visiškai skirtingų žmonių likimus: jaunus ir senus, merginas ir vaikinus, kurie kadaise patyrė artimojo mirtį, o vėliau - išgirdo legendą apie bežemę stotį Sunzdą. Bet svarbiausia, tai istorijos, kuriose niekada nemiršta viltis, nes ją atveža iš toli saulėlydžio traukinys.