Pasakojimas apie Zoją ir Šurą

Šis pasakojimas yra apie jų trumpą gyvenimą (brolis ir sesuo žuvo vos sulaukę pilnametystės). Jis pirmiausia pasakoja apie šeimą, vaikystę ir brendimą: kaip maža atsakinga Zoya rūpinosi Šura, kaip ji mokėsi mokykloje, kaip anksti suaugo po tėvo mirties, kokias knygas skaitė, ką užsirašinėjo savo užrašų knygelėje, dėl ko ginčijosi su draugais... Labai žavinga Šuros, mešlungio, talento, ne visada nuspėjamo, figura. Pasakojimo puslapiuose iškyla ir pačios Liubov Timofejevnos – motinos, kuri prarado abu vaikus, paveikslas, kurios sieloje tragiski persipynė netekties skausmas ir didybė jų žygdarbiu. L. T. Kosmodemyanskajos pasakojimas literatūriškai apdorotas rašytojos, žurnalistės ir pedagogo Fridos Vigdorovos, kuri į šią knygą įdėjo savo talentą ir savo supratimą apie vaikų ir paauglių sielą.