Manfredas: svetimšalio išpažintis

nuvargintas, ne visai sveikas, smarkiai nusivylęs, gana niūrus, — iš esmės, tipiškas Homo sapiens atstovas, — pasirodo svetimas vardu Corggh.

Kodėl šis neįdomus Manfredas tiko aukštos civilizacijos atstovui? Manfredas siunčia tarpžvaigždinio pavojaus signalą: jis pats arba kas nors netoli priėjo prie TEISINGOS MINTIES, kuri gali atskleisti žmonėms ateivių civilizacijų egzistavimą, o Žemė dar nepasiekė tokio žinojimo. Corggh jau užkardė panašius atradimus, kai prie jų artėjo Bosch, Descartes, Ada Lovelace ir Einšteinas. Atvesti Manfredą į tvarką, paimti jį kontroliuoti, ištirti jo aplinką, nukreipti nuo pėdsakų ir nepastebimai dingti? Kaip lengva. Tačiau netrukus patobulintas ir visiems netikėtai protingesnis Manfredas vėl susitinka su savo jaunystės meile Sabina, sudėtinga asmenybe su savo misija, o ateivių operacija po prisidengimu virsta rizikinga gyvybei ir protui šėlstančia komedija.