Ar tikrai bloga būti varna. Tomas 1

Po tragiško žūties aš prisikėliau otome žaidimo pasaulyje ir tapau... Ne, ne piktadare. Ne hercogiene. Ir net ne antraplanių personažu, kuriam lemta tapti pagrindiniu ir viską pakeisti. Aš tapau tikra... VARNĄ! Ir būtų gerai, kad kalbanti, tačiau net to negaliu!

Na, geriausia, ko galiu tikėtis – rasti rūpestingą žmogų, pasiruošusį mane priglausti, maitinti ir mylėti. Mano laimei, sutikau paveldimąjį princesę, ir net šiame bevertiame plunksnuotame kūne aš padėjau jam išsigelbėti iš mirtino pavojaus! O už dėkingumą princas priėmė mane kaip naminį augintinį.

Žinoma, jis net nesupranta, kad mano varninė širdelė kas kartą sustoja žiūrint į jį – gerą, protingą, be to dar ir gražų, kaip K-popo idolą! Bet kam varnai svajoti apie princą? Juk aš, deja, niekada nevirsiu žmogumi. Arba?..