Nežeisk mano sielos

Vanesa manė, kad palikusi miestą, galės pamiršti jo išdavystę. Tomas tikėjosi, kad pakeitęs gyvenimą galės nuslopinti kaltės jausmą. Abu buvo neteisūs. Atsitiktinas susitikimas universitete tampa jų naujos kovos lauku. Senos nuoskaudos išsilieja į įžeidžiančias provokacijas, tačiau po pykčio pelenais vis dar rusena uždrausto traukos ugnis. Ir ši ugnis štai tuoj pat įsižiebs nauja jėga. Sakoma, kad po audros ateina ramybė. Bet kas, jei jų tikroji audra tik prasideda?