Bilius Beirnas – Čikagos dugno padaras. Jis niekada nedirbo – tik plėšė. Niekuomet nesigailėjo – tik smogė. Jo pasaulis – tai tamsios alėjos ir paniekos visiems, kurie dėvi švarius marškinius. Toks neturi sielos. Arba turi? Slėpdamasis nuo teisingumo, Bilius tampa jūreiviu ir patenka į laivą, kurio įgula sudaryta iš tokių piktadarių, kuriuose net jam, matžiusiam daug, tenka laikyti ausis praskėstas. Jūroje jie užgrobia jachtą su jauna aristokrate laive – mergaite iš pasaulio, kurio Bilius įprato neapkęsti. Ant audrų ir uraganų fono, o vėliau ir susidūrimų su vietiniais nuotykių saloje, paslėptoje vandenyne, prasideda tikras Čikagos piktybinio perėjimas. Antroje knygoje, „Sunkiai nuteistas nusikaltėlis“, Bilius Beirnas grįžta į Čikagą, kad nuimtų klaidingą apkaltinimą dėl žmogžudystės ir pradėtų naują gyvenimą. Tačiau įstatymas kurtas tiesai: teismas, iki gyvos galvos bausmė, drąsus šuolis iš kalėjimo traukinio – ir Bilius vėl bėga. Kartu su nauju draugu, klajokliu-poetu, pravardžiuojamu Briedžiu, jis bėga į Meksiką, apimta revoliucijos ugnies. Ten, tarp banditų ir savselfiškų generolų, jo laukia nauji nuotykiai ir išbandymai, kulkų švilpimas ir beprotiški žirgų lenktynės. Taip pat susitikimas su ta, dėl kurios jis kadaise nusprendė pakeisti savo gyvenimą.