Robinzono žanras nuotykių literatūroje yra daug senesnis nei kūrinys, suteikęs jam pavadinimą. Gerokai prieš tai, kai Danielis Defo parašė «Robinzono Kruzo», daugelis rašytojų, pradedant nuo senovės Egipto autoriaus «Pasakojimo apie laivapriekaištą», kėlė išgyvenimo temą negyvenamame salyne. Ir, žinoma, vienas iš nuotykių literatūros pradininkų, didysis prancūzų rašytojas Žiulys Gabrielis Verne’as negalėjo neatsiduoti istorijai, leidžiančiai herojams atsidurti ekstremaliomis sąlygomis ir parodyti išsigelbėjimo kelius. Žymiausias Žiulio Verne’o kūrinys šia tema, be abejo, tapo «Paslaptinga sala». Tačiau, nepaisant savo populiarumo, šis romanas neišnaudojęs žanro galimybių, o Žiulys Verne’as tęsė jų plėtojimą kituose kūriniuose.
Į šį leidinį įtraukti trys Žiulio Verne robinzonaidų romanai.
„Robinzono mokykloje" įvykiai vystosi gana vaudeviliniame rakursuose, į negyvenamą salą pateko nuobodžiaujantis jaunas ponas ir jo mokytojas šokio mene.
Romane «Dvi metų atostogos» kalbama apie grupės berniukų, Naujosios Zelandijos pensiono mokinių, kovą už išgyvenimą, kuriuos nunešė į vandenyną jachta, avariją patyrusi netoli vieno iš salelių Magelano sąsiauryje. Skirtingo amžiaus ir charakterio, jie priversti suaugusiųjų būdu spręsti vidinius nesutarimus, priešintis tiek laukinei gamtai, tiek į salą atvykusiems banditams.
Ten pat, Magelano sąsiauryje, ant salelės ugninės žemės archipelage vyksta romano «Švyturys pasaulio krašte» veiksmas. Netrukus po to, kai išplaukė karinis laivas, atvežęs į salą tris švyturio prižiūrėtojus, gyvas lieka tik vienas iš jų…
Bestsellers
