Spalvų aklųjų sala

Visiems žinoma, kad dauguma gyvūnų nesugeba atskirti spalvų. Tačiau gyvūnams spalvų aklumą sėkmingai kompensuoja sustiprintas klausos, uoslės ir kitų pojūčių darbas.
O kaip žmogui gyventi pasaulyje, kuriame trūksta spalvų? Gyventi – tarsi juodai baltame filme, nesugebant pilnai įvertinti aplinkinio pasaulio grožio – raudonos saulėlydžio, jūros melsvos spalvos, auksinių kviečių laukų?
Savo kūrinyje "Spalvų aklųjų sala" Oliveris Sacksas, su jam būdinga mokslinio rimtumo ir puikaus beletristo įdomaus stiliaus kombinacija, pasakoja apie kelionę į egzotines Mikronezijos salas, kur jau daug amžių gyvena žmonės, kenčiantys nuo paveldimos spalvų aklumo. Kaip mūsų pasaulis atrodo jų akyse? Ar ši ypatybė turi įtakos jų emocijoms, vaizduotei, mąstymo būdui? Kuo jie kompensuoja spalvų stygių? Ir, galiausiai, su kuo susijusi juodai baltos regos sala gyventojų ir ar galima jiems padėti?