Amir Timūras ketina prijungti prie savo begalinių valdų dar vieną saldų gabalą — Kiniją, kur neseniai mirė imperatorius, baisus musulmonų persekiotojas Taizungas, o jo įpėdinis dar neįsitvirtino sosto. Tačiau pasaulio valdovui ramybės neduoda auganti Osmanų imperijos galybė. Ir sultonas Bajazitas Žaibiškasis nėra tas kaimynas, kurį galima ramiai palikti už nugaros, sukant armijas į Rytus. Prieš Kinijos subjungimą pirmiausia reikia pavergti Turkiją. Pasaulis dar išlies nemažai ašarų ir kraujo savo valdovo valia, tačiau žvaigždės danguje šaiposi iš valdovų planų...
Didelės istorinės sagos autoriaus Sergio Borodino apie didįjį užkariautoją, paklupdžiusį savo geležinę ranką šalis nuo Indostano iki Viduržemio jūros, vaisius tapo ne tik gilus autoriaus istorijos, buitinių ir kultūrinių papročių studijavimas, bet ir nuoširdi meilė Rytams ir jų turtingam kultūriniam paveldui. Stengdamasis tiksliai ir objektyviai atspindėti Timūro epocha, rašytojas keliavo keliais, kuriais Geležinis Hromecas vedė savo karius. Jis vyko į Italiją, Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Afganistaną, Iraną, Iraką, Siriją, Turkiją, Šiaurės Afriką, Jugoslaviją, dirbo Egipto, Turkijos, Tuniso knygų saugyklose. Daug valandų praleido garsiojoje Vatikano bibliotekoje Romoje. Darbas tęsėsi daugiau nei dvidešimt metų, o rezultatas tapo romanų ciklas, ketvirtąjį iš kurio rašytojas nespėjo užbaigti. Tačiau „Žvaigždės virš Samarkando“ ryškiai sušvito literatūriniame danguje, ir dar niekas jų nenuklojo savo meniniu epochos atspindžiu ir istorinių šaltinių ištikimumu.
Į šią išleidimą įtrauktas trečiasis ciklo romanas: „Žaibiškasis Bajazitas“ ir nebaigto romano „Baltas arklys“ skyriai.