Mare

Neikite į pelkę su tamsa. Nėra ko jums ten daryti, senajame name prie pelkės.

O jei ten atsidūrėte, netikėkite skundžiančiais balsais tų, kurie beldžiasi į jūsų duris. Atidarysite – iki ryto nebegyvensite. Pelkinė Mare mato jus, girdi jus, jaučia. Ji stipresnė, protingesnė, pavojingesnė, ji turi daug vaikų ir ištikimų pagalbininkų... Visiems šiems siaubams yra racionalus paaiškinimas, bet visada yra žmonių, kuriems nėra jokių draudimų.

Būtent tokie buvo Stefas ir Ares, artefaktų ir visko nepaprasto ieškotojai. Juos čia atvedė nuostabi mapa ir senas armijos kantinas.

O prieš juos pelkėje dingo būrys tokių pačių laimingų medžiotojų. Ar jiems pasiseks – net jei jų planai nėra plėšikiški?