Mirties kvapas

Endriu Teiloras – „vienas geriausių šiuolaikinių autorių, rašančių istorinį detektyvą“ (The Times). Jis apdovanotas daugeliu literatūrinių apdovanojimų, tokių kaip aukščiausias Britanijos kriminalistų rašytojų asociacijos apdovanojimas „Deimantinis peilis“, Istorikų rašytojų asociacijos apdovanojimas „Aukso karūna“, „Barry“ premija, Elliso Peterio apdovanojimas už 2013 m. istorijos literatūroje.
„Teilorą visada domino gyvenimo nestabilumas ir jam būdinga tiesa: jei kyla poreikis, parduodama viskas – tiesa, garbė, meilė. Būtent taip vyksta Niujorke XVIII amžiuje“ (The Guardian).
Jungtinių Valstijų nepriklausomybės karas tęsiasi. 1778 metų rugpjūtį Manhetenas, britų avangardas, apsuptas sukilėlių pajėgų, primena lydyklą: čia gausu karių, pabėgėlių, dezertyrų, plėšikų... Šiuo sudėtingu laikotarpiu į Amerikos krantus atplaukia Edvardas Sevilis, Londono biuro darbuotojas, kuriam pavesta išspręsti lojalistų reikalavimus, reikalaujantiems kompensacijos už ištikimybę karūnai. Ir pirmą dieną po atvykimo jis įtraukiamas į tyrimą dėl nužudymo, įvykusio Niujorko lūšnynuose. Bet jei gyvenimas pokyčių epochoje kainuoja taip mažai, kodėl ši mirtis reiškia ką nors? Akivaizdu, kad tautos kūrimas – pelninga veikla, o kai kurie žmonės nenori praleisti progos, kam tai benutiktų... Situaciją komplikuoja tai, kad nužudytasis buvo tarp neseniai užsakomųjų, apsistojusių name, kuriame buvo apsistojęs Sevilas, ir savininkai – Vintur šeima – atrodo biuro darbuotojui labai įtartini. Britanijos lojalumas jiems kainavo turtus; jų dvaras buvo apiplėštas, tačiau kapitonas Vinturas nori rasti kažką labai vertingo šiose griuvėsiuose, o naktimis name girdisi vaiko verkimas, kuriuo nenori kalbėti nei šeimininkai, nei tarnai...