Atiduok mano širdį

Kai prašoma atiduoti kieno nors širdį, suponuojama, kad tu ją prieš tai pagrobėi. Pagrobti širdį – didžiausias paslaugumas, kurį vienas žmogus gali padaryti kitam. Nes meilė – tai saldžiausios jėgos šaltinis ir tuo pačiu – tiltas, jungiantis mus su gyvenimu, mirtimi, kitais pasauliais ir laikais, su viskuo, kas įvyko ir neįvyko. Ir galiausiai su pačiais savimi. Šioje knygoje pateikiama instrukcija, paaiškinanti, ką reikėtų daryti su širdimis – savo ir kitų. Visomis, kurios pasitaikys po ranka. Taip pat išsamus antropologinis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi išprotėjęs psichas nuo visiško kvailio. Išsiaiškinome. Mes – šaunuoliai.