Pilis

Francis Kafka (1883–1924) – vienas įtakingiausių XX amžiaus rašytojų, klasikinis vokiškos literatūros kūrėjas ir modernizmo pagrindinė figūra. Jo proza atpažįstama pagal šiurpinančiai aiškų stilių, kuriame ekstremalus kalbos tikslumas dera su nerimo, absurdo ir svetimumo atmosfera. Kafka naujomis formomis apmąsto fundamentalius žmogaus egzistencijos klausimus – kaltę, valdžią, bejėgiškumą, vienatvę ir sudėtingų sistemų neprieinamumą. Jo tekstai, turintys išorinę paprastumą, atskleidžia gilius psichologinius ir filosofinius sluoksnius, o jo sukurti įvykiai tapo visuotinais: „kafkiškas“ dabar reiškia žmogaus susidūrimą su irracionaliomis, nesuprantamomis jėgomis.

Vieną žiemos vakarą geodezininkas K. atvyksta į sniego užpustytą kaimą kalno papėdėje, ant kurio stovi pilis. Kaimo gyventojai, o vėliau ir pats K., patenka po paslaptingu pilies ir jos uolių pareigūnų įtaką, kurie lieka nepasiekiami ir nesuprantami. Ir K. susiduria su nepasiekiamu, biurokratiniame aparate uždaru pasauliu. Tačiau, kad galėtų įsikurti kaime, K. reikia oficialaus leidimo iš pilies raštinės, tačiau ką gi reikia piliai?..