Po Paryžiaus dangumi

Marion Déport trejus metus nebuvo Paryžiuje. Sugrįžimas į gimtąjį miestą jai sekasi sunkiai: ji žino, kad vėl sutiks žmogų, kuris sudaužė jos širdį. Aleksandras di Monrealis – jos įsivaikinis brolis. Jis vyresnis už Marion penkiolika metų. Ir jis bejausmis robotas, kurio žodyne nėra žodžių „meilė“ ir „prisirišimas“. 

Jų tarpę tiek neišsakytų jausmų! Pūstosios, nusivylimas, aistra. Ar Marion pavyks sulaužyti sieną, kurią pastatė Aleksas? O gal tarp jų jau seniai nėra jokių kliūčių, išskyrus pačių baimes?