Pionieriai nemiršta

Vasara 1980-aisiais.
Pionierių stovykloje „Olimpiečiai“ naktimis dažnai įvyksta „košmarai“ – prieš miegą pasakojamos baisios istorijos tampa tikrove! Tai be galvos sesuo vaikšto naktį koridoriais, tai ant langų atsiranda juodos užuolaidos, pranašaujančios greitą žūtį, tai skamba mirusių čigonų stovyklos gitaros akordai...
Baisybės stovykloje nėra tokios baisios, kaip paslaptys, kurias ji saugo nuo karo laikų. Kai trys pionieriai leidžiasi į žygį prie raudonarmiečio kario kapo, norėdami pagerbti jo atminimą, pakeliui jiems ima atrodyti, kad kažkas stebi juos iš krūmų. Netrukus jų baimės patvirtinamos: vaikinus pradeda persekioti nepažįstami žmonės. Be to, paaiškėja, kad kas nors jau kelias naktis kasa ežero krantą prie stovyklos, tarsi ieškodamas lobių.
Kiekvienas žingsnis link tikslo priartina pionierius prie baisios praeities paslapties ir... prie savo žūties.