Savo kambarys

Virginia Woolf tekstai visada teka kaip sąmonė: be aiškių krantų, su minčių, prisiminimų ir jausmų sūkuriu. Woolf yra centrinė modernizmo figūra ir "Bloomsbury" grupės narė, ji rašė apie laiką, atmintį, apie moteris. Jos proza yra subtili ir drąsi vienu metu – ji tyrinėja ne išorę, o vidinį pasaulį, ne įvykius, o tai, kaip jie peržengia žmogaus sąmonę.

"Savo kambarys" – tai esė, tapusi moterų laisvės ir intelekto manifestu. Paskata jos rašymui tapo paskaita apie moteris ir literatūrą, tačiau iš Woolf apmąstymų auga ne tik literatūrinė kritika, bet ir nepriklausomybės filosofija. Kad galėtų rašyti, sako ji, moteriai reikia "savo kambario ir šiek tiek pinigų" – simboliai teisės į asmeninę erdvę ir galimybės būti savimi. Woolf svarsto buvusių rašytojų likimus, kaip visuomenė atimdavo moterims balsą, ir apie tai, kas reikia, kad tas balsas vėl skambėtų.