Šypsokis, debesėli!

Polinai jau penkeri. Labiausiai ji mėgsta piešti ant asfalto spalvingais kreideliais.
Polina turi ypatingą nuotaiką: kai ji džiaugiasi, kieme šviečia saulė. Bet jei ji sugniūšta, tuojau pat dangus suprastėja, prasideda lietus. Jos vyresnysis brolis Borika tai paslėps mylimus kreidelius, tai išbarsto batus, tai piešinį vadina dūmu-dūmu ir Polinai atrodo, kad jis tai daro specialiai, kad viską sugadinti ir ją nuliūdinti.
Bet vieną dieną po lietumi Polia pastebi kaimynę Mariją, kuri ne save, o mažą šalavijų krūmą uždangsto skėčiu. Taip prasideda draugystė, kuri keičia viską.
Polina ne tik tampa geru draugu, bet ir mokosi valdyti savo nuotaiką, sužino, kad lietus lyja ne dėl jos, o Borika ne visada užgaulioja ir su juo taip pat galima draugauti.