Saulės ir Mėnulio šypsena. Komentaras prie dvidešimt vienos Taro maldos-pagarbos

Tara, visų budų motina, pasirodo dvidešimt vienoje formoje taip greitai, kad apsaugotų gyvąsias būtybes nuo visų baimių, pašalintų nuodėmes, išlaisvintų nuo vargo ir ligų, padidintų gyvybingumą, nuopelnus ir turtus, padėtų įveikti tamsų suvokimą ir nugalėti priešus - penkis nuodus, kenksmingas mūsų proto emocijas.

DVidešimt vienos Targarbėjimas sukuria ryšį tarp to, kas jį atlieka, ir pabudusios Taros veiksmų. Tibete šis garbėjimas buvo žinomas mintinai ir beveik visi jį skaitydavo, nepriklausomai nuo mokyklos ir tradicijos.
Šioje knygoje Khenchen Palden Sherab Rinpoche nagrinėja dvidešimt vienos Targarbėjimą per terma mokymus Longchen nyingthig ciklo kontekste. Čia pateikiami keturi reikšmės lygiai - išorinis, vidinis, paslėptas ir absoliutus, aiškinami pagal Prajna-paramitą, Maha-, Anu- ir Ati-jogą.

Būdama giliu ir tiesioginiu mokytojo pamokymu, šis komentaras padeda pažvelgti į kilniųjų ponios Taros esmę, amžinai pabudusią būseną, kaip mūsų pačių tikrąją prigimtį.