Pas Darrellą gyvūnai kaip žmonės. Jų veidai, o ne snukiai, jie turi charakterį, o ne instinktą, jie turi – sielą, paslėptą po oda ir vilna. Skaityti Darrello knygas yra ne tik pamokoma, bet ir smagu, kaip smagu keliauti su Jerome K. Jerome herojais Temzėje nuo Kingston iki Oksfordo arba gerti vyną laive „Arabella“ su kilniu piratu Bloodu. Tačiau ausį reikia laikyti atidžią. Iltys nėra dantys, o nagai visai ne pirštai. Šiame leidinyje, kuriame išrinkti garsaus anglų zoologo ir keliautojo, vienos iš kultinių XX amžiaus figūrų, raštai yra keturios jo populiarios apysakos – „Gyvūnai mano gyvenime“, „Kengūros kelias“, „Pagauk man kolobusą“ ir „Dvaras-gyvūnų sodas“, – kuriuose žemės gamtos spalvos ir gyvenimo, nesuvaržyto pramoninių rėmų, gausa prikelia mumyse viltį, kad Žemės planeta ilgo klajojimo aplink Saulę nepraras tinkamo kurso ir nepaversis dehidruota dykuma, kur nėra nei kolobusų, nei kengūrų, nei miškų, nei oro – nieko, tik vėjas, žaidžiantis su šešėliais.
