Žaidimas nepasiekiamumu

Noxas Maguire'as, futbolo komandos rezultatyvusis žaidėjas, - mūsų kolegijos karalius. Ir visiškai priešingybė man. Aš tylus. Jis - garsus. Aš drovi. Jis tikrai ne. Manęs niekas nepastebi. Jį mėgsta visi. Po neseniai įvykusio santykių nutrūkimo aš nelabai jam pasitikiu - ir kodėl turėčiau? Noxas - tikras megėjas. Kai tampu jo anglų kalbos mokytoja, sakau sau, kad tarp mūsų turi būti tik verslo santykiai. Stebėdama, kaip mano mama kažkada tvarkėsi su pateikliu, išmokau laikytis toli nuo tokių vyrų. Vis dėlto Noxo nepavyksta ignoruoti. Kitame akimirkoje mes jau aistringai bučiuojamės bibliotekoje - ir tai visai nebuvo mūsų planuose. Kai Noxas pripažįsta, kad negali nustoti galvoti apie mane, suprantu vieną dalyką: aš taip pat negaliu nustoti galvoti apie jį. Vietoj to, kad laikyčiausi atstumu, traukiu jį arčiau. Galų gale praleidžiame daug laiko kartu, ir aš suprantu, kad įsimyliu Noxą. Ar tai tikrai veiks tarp mūsų? Ar tai tik žaidimas nepasiekiamumu?