Atitiktis atsitiktinumui. Apie biologinės evoliucijos prigimtį ir kilmę

Šioje ambicingoje knygoje Evgenijus Kuninas apšviečia atsitiktinio ir dėsningumo persipinimą, kuris slypi pačioje gyvybės esmėje. Bandydamas pasiekti gilesnį atsitiktinumo ir būtinybės, skatinančios biologinę evoliuciją, tarpusavio poveikio supratimą, Kuninas sujungia naujus duomenis ir koncepcijas, ketindamas parodyti kelią, vedantį už sintetinės evoliucijos... teorijos ribų. Jis interpretuoja evoliuciją kaip stokastinį procesą, pagrįstą iš anksto nenuspėjamomis aplinkybėmis, kuriomis ribojama ląstelinės organizacijos palaikymo būtinybė ir kurią veikia adaptacijos procesas. Norėdamas paremti savo išvadas, jis sujungia daugybę konceptualių idėjų: palyginamąją genetiką, apšviečiančią protėvių formas; naują šablonų, būdų ir nenuspėjamumo supratimą apie evoliucijos procesą; pasiekimus tiriant genų ekspresiją, baltymų paplitimą ir kitas fenotipines molekulines charakteristikas; statistinės fizikos metodų taikymą genams ir genomams tirti bei naują požiūrį į spontaninio gyvenimo atsiradimo tikimybę, kurią skatina šiuolaikinė kosmologija.
Atitiktis atsitiktinumui demonstruoja, kad XX amžiaus mokslo sukurtas evoliucijos supratimas yra pasenęs ir nepakankamas, ir apibrėžia fundamentalų naują požiūrį, kuris yra provokuojantis, kartais prieštaringas, tačiau visada grindžiamas tvirtais mokslo žiniomis.