Vaikydamasi šešėlius

«Atrodė, kad oras dūzgia nuo tylos ir valymo priemonių kvapo, ir Erikai beviltiškai norėjosi atidaryti langą. O kas, jei moters dvasia vis dar sukasi šiose sienose ir ją reikia išleisti į lauką? Ji nusivijo šią kvailą mintį.»

Kasdienis iškvietimas į griuvusio lubų vietą pavirsta paslaptingu žmogžudystės atveju pagrindinei inspektorei Erikai Foster. Tuščiuose bute – kūnas, visi įrodymai sunaikinti, o ant griuvėsių visur kokaino pėdsakai. Pėdsakų grandinė nuveda Eriką pas žmogų iš baisiausio košmaro – Jeromą Goodmaną, jos vyro žudiką.

Erika nedelsdama jį areštuoja, bet yra viena problema: pagal pasą ir jo advokato žodžius, šio žmogaus vardas yra Kironas Bagšou, ir jis neturi jokio ryšio su Erikos praeitimi.

Nušalinta nuo darbo dėl savo psichinės būklės, Erika naudojasi priverstiniu atostogų laikotarpiu savo asmeniniam tyrimui. Dabar vyro nužudymo byla, seniai uždaryta, pereina į pačiu asmeniškiausiu ir pavojingiausiu tyrimu jos gyvenime – ir ji jį veda, ignoruodama visas užkardas.