Baraba

«Baraba: Svajonė apie pasaulio tragediją» — romanas, kurį parašė Marija Korelli, pirmą kartą publikuotas 1893 metais. Istorija yra išgalvota pasakojimas apie Barabą, žinomą nusikaltėlį, išlaisvintą žmonių valia vietoj Jėzaus Kristaus per teismą pas Pontijų Pilatą. Marija Korelli per Barabos paveikslą atskleidžia nusidėjusios sielos dvasinį transformavimą, kuri, susidūrusi su Dieviškuoju, ateina į gailėjimą, vidinį išvalymą ir atgimimą. Romane kviečiama apmąstyti nuodėmės, atleidimo ir amžinų vertybių prigimtį, pabrėžiant evangelinės istorijos aktualumą net po tūkstančio metų. Ryškūs aprašymai ir poetiškas Korelli kalbėjimas sukuria surrealistinę ir anapusinę atmosferą.
Kūrinys yra dalis «Religinės trilogijos» Marijos Korelli, kurią sudaro knygos «Baraba», «Skausmas šėtono» ir «Kristaus mokytojas».
Marija Korelli (1855—1924) buvo viena iš perkamiausių britų rašytojų vėlyvosios Viktorijos ir Edvardo laikotarpiu. Korelli sėkmė buvo milžiniška, tiek, kad ji buvo vienintelė rašytoja, pakviesta į Edvardo VII karūnavimą.
Korelli buvo labai ekscentriška moteris. Pavyzdžiui, ji atvežė iš Venecijos gondolą pavadinimu «Svajonė» (kartu su gondolieriumi), kad plaukioti Avon upėje. Prieš pasirinkdama šį transporto būdą, ji važinėjo po miestą faetonu, kurį traukė pora šetlandiškų ponių, Paku ir Arielu.
Ji nustebindavo kritikų ir savęs paskelbtų sunkių rašytojų, tačiau domino vidutinę auditoriją dideliais ir sudėtingais klausimais, kuriuos ji kėlė savo knygose.