Kryžkelė. Tamsa vidurdienį

Jurius Grigorjevičius Slepuhoinas (1926–1998) – rašytojas sudėtingos ir neįprastos likimo. Gimė Šachtuose, Rostovo srityje, vaikystę praleido Šiaurės Kaukaze, Pjatigorske ir Vorošilovske (dabar Stavropolyje). Antrojo pasaulinio karo metu Vorošilovskas buvo okupuotas, ir 17-metį Slepuhoiną kartu su šeima 1943 metais išvežė į... priverstinius darbus į Vokietiją. Išlaisvinti sąjungininkų karių Slepuhoinai buvo išvežti į Belgiją, kur praleido priverstinės emigracijos dvejus metus, o vėliau persikėlė į Argentiją. 1957 metais Jurius Slepuhoinas sugrįžo į Sovietų Sąjungą. Šie gyvenimo vingiai ir patirtis stebint, kas vyksta abipus žemės rutulio, tapo pagrindu daugumai jo kūrinių. Pirmasis jo romanas „Kryžkelė“, diktuotas nostalgijos tolimai tėvynei ir vaikystei pietų miestelyje prieškariniu laikotarpiu, Slepuhoinas pradėjo rašyti dar Argentinoje, 1949 metais. Jis net neįtarė, kad tai taps įdomios tetralogijos apie Antrąjį pasaulinį karą pradžia, kuri vėliau bus vadinama „Karu ir taika“ XX amžiuje. Romanas išėjo 1962 metais, o 1968 metais pasirodė jo tęsiniu – romanas „Tamsa vidurdienį“. Pagrindinė pasakojimo tema – gyvenimas okupuotame mieste, nauja rusų literatūros tema, taip pat jaunimo pogrindžio atsiradimas ir žlugimas.