Visada patiekiamas šaltas

Peterburge 1809 metų birželio mėnesį - valdžių intrigų, šokių ir karštų krantinių miestas. Rusija žaloja karus, o imperijos sostinė gyvena savo neramų gyvenimą. Jaunasis grafas Andrius Izvolskis, neseniai jūrinio mūšio herojus, priverstas palikti flotą dėl sužeidimo ir įstoja į Gerovės valdybą. Pirmasis jo užsakymas - tyrimas dėl paslaptingos husaro Michailo Valevičiaus žmogžudystės. Nėra jokių apiplėšimo pėdsakų, jokios ginkluotės, tik keistas žodis „šautuvas“, ištartas prieš mirtį. Detektyvas pamažu atkartoja įvykių grandinę ir sužino, kad Valevičius ir dar septyni žmonės kadaise atliko bausmę Petrapavlovsko tvirtovėje, o vėliau buvo išlaisvinti. Ir štai praėjus keleriems metams, kažkas pradeda nuosekliai jų žudyti. Grafas Izvolskis nustato, kad žmogžudystės susijusios su senais įvykiais, apie kuriuos net patys dalyviai norėtų pamiršti, mat pėdsakai veda iki pačių aukščiausių valdžios sluoksnių - imperatoriškos šeimos.