Emili iš Jauno Mėnulio

Vienuolikos metų Emili gyveno tokioje apleistoje vietoje, kad net senoji tarnaitė jos gailėjosi. Varganai apsirengusi blyški mergaitė viena klajojo po aplinkinius laukus, bet nesijautė viena ir nelaiminga, nes gyveno fantazijų pasaulyje, kur jos draugais buvo Vėjo moteris, fėjos ir elfai… O taip pat ji turėjo labai mylimą tėvą, Maiką ir Triukšmadarį Selą. Bet kai tėvas mirė, Emili pateko pas savo motinos seseris į fermą, pavadintą Jaunas Mėnulis. Jautriai ir išdidžiai mergaitė sunkiai sutaria su despotine dėde Elizabeta. Ji aprašo savo išgyvenimus laiškuose tėvui, raskdama išsigelbėjimą kūryboje. Bet pamažu ji susirado draugų, ir galiausiai ji pamilđe Jauną Mėnulį ir jo gyventojus.