Ekspresionizmas — tai ne tik meno srovė, bet ir ypatingas, labai emocingas pasaulio suvokimo būdas. Tai disharmonijos, sudužusio žmogaus "aš", grotesko ir patologinio menas, kuris drasko pasaulio krizė.
Meno kūrėjų-ekspresionistų kūryba – paslaptis, kurią taip sunku išspręsti, o jų sukurti vaizdai yra tokie daugiasluoksniai ir prieštaringi, kad, žiūrėdami į juos, turime kur išlaisvinti vaizduotę. Pabrėžimas ryškiems, atviriems, kontrastingiems spalvoms, drąsioms supaprastintoms arba iškreiptoms formoms, dinamiškoms lūžtančioms linijoms ir suplėšytiems potėpiams – tai tik maža dalis to, kas nuo pirmųjų sekundžių užburia žiūrovą, vilkdama jį į ekscentrišką meno pasaulį, kur ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes kiekviena paveikslas turi savo istoriją, o kiekvienas menininkas – savo neišmatuojamą ir atpažįstamą stilių, tapusį vizitine kortele per amžius…
Ekspresionizmas susiduria su neįkainojamu, pažadina mūsų vaizduotę, padėdamas mums rasti savo kelią šiuolaikiniame sudėtingame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.