Mama, laikyk mane už kapučino!

"Mama, laikyk mane už kapučino" - tai ne tik prašymas. Tai vaikiškas baimė būti prarastam.

Tai pasitikėjimas, pilnas iki kraštų. Tai žvilgsnis iš apačios į viršų, pilnas vilties: "Tu juk šalia, tiesa?"

Kartais vaikystė praeina ne jaukiai, o tarp šalto elgesio. Ne su dovanomis, o su netektimi. Ne su mama, o su jos nuotrauka.

Bet net ir pačią sunkiausią dieną atsiranda kažkas, kas pasiruošęs ištiesi pagalbos ranką. Kas tyliai pasakys: "Aš šalia".

Kas palaikys už kapučino – tiesioginiame ir pačiame svarbiausiame prasme. Kiekviena pasakojimas šioje knygoje – apie šviesą.

Apie žmones, kurie atėjo laiku. Apie tuos, kurie neapėjo pro šalį, kurie tapo atrama, vedliu.

Apie gerumą, kuris nekviečia, bet išgelbėja. Ši knyga tiems, kurie tiki: šviesi ateitis įmanoma net tamsybėse.

Laimė ateina, kai kas nors palaiko tave – tyliai, paprastai, už kapučino.