Medis Raudonukui

Vieną kartą voverytė Raudonukas rado aukštą ir gražų medį. Kaip jis apsidžiaugė! Toks puikus medis – ir tik jam vienam. Jis čia gyvens, mėgaudamasis ramybe, poilsiu ir visiška laisve, ir niekas, niekas jam netrukdys!

Bet greitai paaiškėjo, kad šis nuostabus medis patiko ne tik Raudonukui. Jį taip pat laikė namais paukščiai, kurie mėgo ilsėtis jo šakose. Ir vikšrai, kurie valgė skanius lapus. Ir mašalai, kurie gyveno po žieve. Ir žvėreliai, kurie eidavo pačiupti stuburo į šiurkštų kamieną… Ne, dalytis medžiu su kaimynais Raudonukas nesiruošė. Todėl jis nusprendė leistis ieškoti kito namo – tik sau vienam.

Tiesa, toli jam pabėgti nepavyko. Staiga Raudonukas pateko leopardui, kuris, kaip keista, taip pat laikė medį išskirtinai savimi, nes mėgo ilsėtis jo vėsioje šešėlyje. Be to, plėšrūnas buvo įsitikinęs, kad visi medžio gyventojai taip pat priklauso jam, leopardui… Kaip jis klydo. Niekas iš vabzdžių ir mažų žvėrelių, gyvenančių medyje, nesijuto niekieno turtu. Sujungę jėgas, jie ne tik išgelbėjo Raudonuką, bet ir amžinai išvarė leopardą.

Ši knyga suteiks progą kalbėtis su vaiku apie svarbius dalykus: apie norą pasisavinti ir gebėjimą dalytis; apie gyvenimą vienam ir artimųjų kaimynystėje. Kitaip tariant, apie gyvenimą visuomenėje, bendroje erdvėje, nesvarbu, ar tai šeima, namas, visas miestas ar net mūsų visa planeta.

Be to, šią paveikslėlių knygą galima žaisti kaip vimmelbukh. Kas sugebės parodyti ir pavadinti visus vabzdžius ir žvėrelius ant medžio? O štai užduotis patiems akyčiausiems: pradedant nuo pirmo puslapio, suraskite knygoje pilką voverę, kuri visą kelią slapta stebi Raudonuką iš tankių lapų.