Kūnas ir kraujas Eimeriko

1358 metai. Didysis inkvizitorius Nikolajus Eimerikas išvyksta į Pietų Prancūziją, į Kastrą, kur sklinda gandai apie keistas „masks“ – sektantus, kurie nori užkrėsti visus aplinkui baisiąja Raudonąja mirtimi ir geria kraują. Be to, Kastre susiklostė labai paini politinė situacija, kurioje susipynė kelių aristokratinių šeimų ir valstybių interesai, o dvasininkija, sprendžiant iš pasakojimų, paskendo pasaulietiniuose gundymuose. Kai Eimerikas atvyksta į vietą, jis gana greitai suvokia, kad problemų iš tikrųjų yra daug daugiau, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, ir priima sprendimą, kuris netgi jo laikais buvo neįtikėtinas. O Amerikoje XX amžiaus antrojoje pusėje ta pati Raudonoji mirtis paaiškėja ne kaip legenda, o kaip košmariška tiesa. Tačiau, kaip ir Viduramžiais, ji nepasirodo atsitiktinai, o pagal žmonių, aklą neapykantos ir priešiškumo, norą.