Vikingų mitai ir legendos

Kokias pasakas tikrieji vikingai pasakojo savo vaikams ir ar jose buvo kalbama apie tai, kaip įvaldyti drakoną?

Europos Šiaurės pasakose sklando visi mūsų kultūros motyvai – nuo Wagnerio operų iki Tolkino „Žiedų valdovo“. Nuo „Eddos“ ir „Kalevalos“ dainų, nuo skandinavų legendų apie Nibelungus, nutiesti siūlai į riterių romanus ir karaliaus Arturo ciklą. O žmonių pasakos apie elfus, nykštukus ir trollius tapo pasakų fantastikos žanro pradža – nuo „Narnijos kronikų“ iki „Harį Poterį“.

Pasakos, gimusių Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos teritorijose, kraštuose, kuriuos žinome kaip nebijančių vikingų žemes, pripildytos kalavijais ir runų magijos, čia gyvena patys fantastiškiausi padarai ir didžiausi herojai.

Su mitais iš Thor ir Odino pasaulio, drakonais ir valkirijomis rusų skaitytoją supažindino XIX amžiaus viduryje istorikas, literatūrologas ir vertėjas Petras Polevais. Jo Skandinavijos mitų ir legendų rinkinys rusų moksleiviams tapo tokiu pat atradimu kaip ir Kuno „Senovės Graikijos legendos ir mitai“. Po pusantrų amžiaus ši knyga vėl sugrįžta pas mus su magiškomis Džozefą Alaneną, Robertą Vilgelmą Ekmaną, Akselią Gallén-Kallelą, Ferdinandą Lekę, Artūrą Rackhamą ir kitų žymių menininkų iliustracijomis.