Kankinanti meilė ir désperatiška aistra Saint-Exupéry

Antuanas de Saint-Exupéry nuolat ieškojo meilės - stebuklingo, šviesaus jausmo, kuris sujungia giminės sielas. Be meilės jam buvo ankšta ir niūru šiame pasaulyje, tarp tuštumos, godumo, kvailumo. Meilė kėlė jį virš žemės - beveik kaip skrydis? - tobulino dvasinį regėjimą, gilino intuiciją ir sielos jautrumą. Patyręs kartą neatsakytą meilę, Antuanas buvo atsargus su jausmais. Jis ieškojo moters rimtiems santykiams, norėdamas sukurti tvirtą šeimą. Ir tokia moteris pasitaikė, tai buvo Konsuelo Gomez Carrillo.
Pirmiausia jų santykiai buvo laisvi, ir abu leido sau išdavystes. Bet netrukus Antuanas, o vėliau ir Konsuelo neiškentė pavydo kančių, ir buvo nuspręsta baigti laisvą gyvenimą. Tikra meilės jausmas siejo Antuaną ir Konsuelo, ir nė vienas iš jų draugų negalėjo to paneigti. Juk tik mylintis vyras galėjo parašyti: "Kai matau tolumoje švyturius, žinau, kad tai kviečia mane mano Konsuelo".