Meilė — tai archetipas ryšio, kontakto, priešybių pusiausvyros, traukos, susidomėjimo, susižavėjimo, pagarbos kitam, tarpusavio prasiskverbimo. Pasakodamas apie meilę, žmogus iš tikrųjų kalba ne tik ir ne tiek apie konkrečią meilės istoriją, jis kalba apie savo vidinę Visatą.
Natalija Pavlovska — jungo analitikė, dramaturgė, scenarijaus kūrimo mokytoja. Šioje knygoje ji kviečia panirti į meilės ir santykių tyrinėjimą: su savimi, su visuomene, su artimaisiais, su mylimaisiais, su Dievu, su kultūra. Analizuodama tikras istorijas, pavyzdžius iš dvasinių ir mistinių tekstų, iš klasikinės rusų literatūros, taip pat atlikdama pratimus, atrandate vidinius išteklius savo asmenybės vystymuisi.
Natalija įsitikinusi: būtent meilė — reiškinys, kuris tuo pačiu metu yra unikalus ir universalus, visapusiškas ir daugiabriaunis kiekvienam iš mūsų, patirtis, kurios neįmanoma reprodukuoti ar kontroliuoti — tai ta energija, kuri būtina, kad taptum savimi, nepakartojamu ir nepakeičiamu.