Karališkoji kraujas. Svetimi dievai. Varno širdis

«Mes visi esame likimo įkaitai. Bet kartais ateina epochos, didžios epochos, kai pasaulis keičiasi. Žiūrėk atidžiai, ir tu pamatysi ženklus. Pamatysi, kaip žmonės išauga virš likimų, ir net dievai lenkiasi prieš jų jėgą, prieš savanoriškus ir nerūpestingus aukojimus kitų labui. Kaip kova vyksta iki paskutinės kraujo lašo, iki paskutinio atodūsio ir mirties nepaisant — ir pasitraukia likimas, ir sulūžta išankstinis likimas. Niekuomet tai neatsitinka atsitiktinai. Žiūrėk. Stebėk. Atmink. Tai įvyksta tik tada, kai pasaulis jau įtrūkęs ir reikia tų, kurie jį vėl sudurtų».