Didysis Gūslininkas 1 tomas

Kyras Bulyčevas (1934–2003) — sovietų ir Rusijos rašytojas, vertėjas, scenaristas ir rytų tyrinėtojas, gerai žinomas daugeliui fantastikos gerbėjų. Savo kūrybinį slapyvardį Igoris Vsevolodovičius Možejko sudarė iš žmonos Kiros Sošinskos vardo ir motinos mergautinės pavardės — Marijos Bulyčevas. Možejko gimė Maskvoje.... Vaikystėje berniukas mėgo skaityti, ypač jis žavėjosi tokių rašytojų-fantastų, kaip Aleksandras Beliajavas ir Ivanas Efremovas, kūriniais. Baigęs mokyklą, Možejko įstojo į Maskvos valstybinį užsienio kalbų institutą, kur išmoko anglų ir birmiečių kalbas. Vėliau jis baigė aspirantūrą Rytų studijų institute prie SSSR mokslų akademijos ir ten pat liko dirbti. Možejko apgynė disertacijas kandidato ir daktaro laipsniams apie Birmos istoriją, dirbo vertimais ir rašė istorinius-geografinius rašinius įvairiems žurnalams. Moksliniuose sluoksniuose Igoris Vsevolodovičius buvo žinomas savo publikacijomis apie Pietryčių Azijos istoriją. Fantastinius pasakojimus ir noveles rašytojas skelbė tik po slapyvardžiu: mokslininkų aplinkoje fantastinė literatūra buvo laikoma nesąžininga, ir Možejko galėjo susidurti su kolegų pasmerkimu. Igorio Vsevolodovičiaus literatūrinė veikla pasižymėjo įvairiapusiškumu: jis leido mokslinius darbus, publicistinius straipsnius ir grožinę literatūrą. Ypač silpnybę Bulyčevas jautė ciklams, sujungtiems bendrais herojais, vietomis ar tematika. Į juos galima įtraukti serijas apie daktarą Vladislavą Pavlyšą, apie išradingą mergaitę iš ateities Alisą ir apie nepaprastą miestą Didysis Gūslininkas, kuriame realybė glaudžiai persipina su fantastika. Didžiojo Gūslininko prototipu tapo Didysis Ustjustas, kurį Bulyčevas aplankė dar prieš pradėdamas užsiimti grožine literatūra. Miestas taip sužavėjo rašytoją, kad po kelerių metų jis įamžino jo vaizdą savo pirmame pasakojime iš gūslininkų serijos — „Asmeniniai ryšiai“. Nuo to laiko ilgą laiką Bulyčevas tęsė pasakojimų ir novelių apie nuostabų miestą ir nepaprastus žmones, jį apgyvendinančius, leidybą.
Apie Didįjį Gūslininką Bulyčevas rašė daugelį dešimtmečių. Pokyčiai, įvykę per tą laiką tiek paties autoriaus, tiek visos šalies gyvenime, negalėjo neatsispindėti gūslininkų pasakojimuose. Pasikeitė ir Bulyčevo pasakojimų tematika, ir jo paties supratimas apie fantastiką. Ir vis dėlto Gūslininke skaitytojų vis dar laukia pažįstami herojai, ateivių gyvybės formos, domino žaidimas ir daugybė kitų gūslininkų fantasmagorinės realybės ženklų.
Pirmame Didžiojo Gūslininko rinkinyje yra šešiasdešimt pasakojimų ir trys Bulyčevo novelės.