Būties karštis

Elenos Aleksandrovos poemos ir menininkės išrinktų eilių knyga yra „ištrauka“ iš visos jos kūrybos per tris dešimtmečius. Poetas apskritai, jei tikėti Borisu Pasternaku, visada kalba tik apie vieną dalyką — apie Gyvenimą ir Mirtį.
Tai teisinga ir kalbant apie Eleną Aleksandrovą,... bet su sąlyga, kad ji yra moteris, ir pagrindinė kalba, ar ji rašo apie gyvenimą, ar mirtį, vis tiek sukasi apie Meilę. Apie meilę vyrui, vaikams, tėvams, žemei, kurioje ji gimė, visiems nesuskaičiuojamiems „kūrybos veidams“. Apie laimingą ir sunkią, šlovingą ir beviltišką meilę. 
Ir tai reiškia, kad šios eilės turi šansą rasti atgarsį bet kurio skaitytojo sieloje, kuriam žinoma ši jausena.
Elenos poezija yra neatsiejama jos grafikos dalis: plastinė ir nuostabiai turtinga esamų priemonių griežtame asketizme.