Igorėvo žodis

„Igorėvo žodis“ – unikalus senosios rusų literatūros paminklas: pasakojant apie nesėkmingą Novgorodo-Severinės kunigaikščio Igorio Sviatoslavičiaus žygį prieš polovcus 1185 m., nežinomas XII a. autorius sujungė epą su lyrika, o knyginę tradiciją – su liaudies kūryba. Įsivaizduoti rusų literatūrą be „Žodžio“ vargu ar įmanoma, ir tuo labiau stebina, kad ilgas jo kelias pas skaitytoją galėjo nutrūkti bet kurią akimirką. Vienintelis šaltinis – senas rankraštinis rinkinys – buvo rastas senienų kolekcininko A. I. Musino-Puškino XVIII a. pabaigoje, o netrukus po pirmojo leidimo sudegė Maskvos gaisre 1812 m. Vėl atrastas po beveik septynių šimtmečių užmaršties, „Žodis“, pasak poeto A. N. Maikovo, „padarė epochą mūsų literatūriniame pasaulyje“: daugelį metų jis įkvepia rašytojus, dailininkus ir kompozitorius. Į šį leidimą įtraukti tiek geriausi „Igorėvo žodžio“ perkėlimai ir vertimai, tiek jo originalus tekstas senosios rusų kalba su komentarais.