Slaptieji bepročiai XVIII amžiaus Rusijos imperijoje

Paskutiniais dešimtmečiais socialiniuose ir humanitariniuose moksluose skiriama ne mažai dėmesio beprotybės fenomenui. Vis dėlto didelių darbų, skirtų šiai temai Naujojo laiko Rusijos istorijos kontekste, iki šiol praktiškai nebuvo. Aleksandro Kamenskio knyga - vienas iš pirmųjų tyrimų, užpildančių šią reikšmingą spragą.... Monografija sukonstruota remiantis dokumentų, susijusių su politinės paieškos institucijų Rusijos imperijoje - Preobražensko įsakymo, Slaptojo ir tyrimų reikalų kancelarijos ir jos įpėdinės - Vyriausybinio senato Slaptosios ekspedicijos medžiaga. Autorius rodo, kaip XVIII amžiaus eigoje keitėsi požiūris į psichines ligas, buvo peržiūrimas jų interpretavimas, formuojamos praktikos, kaip elgtis su psichikos liga sergančiais žmonėmis. Istoriko dėmesio centre - psichinių ligų priežastys, jų pasireiškimo formos ir istorinių įvykių atspindys psichikos liga sergančių žmonių sąmonėje. Tyrimas apie daugiau nei tris šimtus vyrų ir moterų - skirtingų socialinių sluoksnių atstovų, per šimtmetį padariusių politinius pažeidimus, leidžia autoriui patikslinti ir koreguoti keletą istorijos raidos tezių apie valstybinių institucijų darbą ir jų požiūrį į beprotybę, taip pat atskleisti Rusijos praktikų ypatybes, lyginant su tuo metu kitose šalyse priimtomis praktinėmis.